3D spausdintuvų evoliucija: paprastėjanti technologija atveria kelią ir į gyventojų namus
Maždaug prieš dešimtmetį itin nedidelę visuomenės dalį dominę 3D spausdintuvai šiandien jau ne tik nieko nebestebina, bet ir yra plačiai naudojami: jais gaminamos tiek namų apyvokos smulkmenos, tiek automobilių dalys ar net namai. Kaip per šį laiką pasikeitė technologija ir kokių tendencijų galima tikėtis artimoje ateityje, pasakoja šią naujovę Lietuvos rinkai prieš aštuonerius metus vieni pirmųjų pristatę elektronikos komponentų tiekėjos bei sprendimų teikėjos „LEMONA electronics“ atstovai.
„Veikiame itin dinamiškoje elektronikos srityje, tad, norėdami išsiskirti rinkoje, nuolat svarstome, kokių inovacijų galėtume pasiūlyti savo klientams. Vienas mūsų į Lietuvos rinką atvestų produktų buvo 3D spausdintuvai. Prieš aštuonerius metus giliau susipažinę su šia technologija įžvelgėme jos potencialą ir nusprendėme ją įtraukti į savo asortimentą. Tiesa, kelias į sėkmę nebuvo lengvas – tik pakeitę ne vieną gamintoją ir sulaukę technologijos patobulėjimo, galime džiaugtis tikrai patraukliu plačiam visuomenės ratui asortimentu“, – pasakoja „LEMONA electronics“ pirkimų direktorius Darius Džiugas.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad naujų produktų pristatymas rinkai visuomet reiškia ne tik galimybes, bet ir turi savų rizikų – iš pat pradžių naujovės yra aktualios tik gana siaurai auditorijai, kuri domisi konkrečia sritimi. Be to, ir patys produktai, vos pristatyti rinkai, dar nebūna ištobulinti.
„Tikrasis technologinių produktų testavimas, nulemiantis tolimesnį tobulėjimą, vyksta tik pardavus pirmuosius gaminius. Juos įsigiję klientai turi daug pastabų, į kurias atsižvelgdami gamintojai imasi tobulinimo proceso. Tad natūralu, kad dabartiniai 3D spausdintuvai nuo savo pirmtakų gerokai skiriasi“, – teigia įmonės pirkimų vadovas.
Raktas į sėkmę – technologijos paprastumas
Prisimindamas darbo su 3D spausdintuvais pradžią, Tadas Kavaliauskas, „LEMONA electronics“ prekių grupės vadovas, pažymi, kad visų pirma patraukė pati gaminio idėja – žmonės, naudodamiesi biudžetiniais 3D spausdintuvais, patys gali susikurti norimą gaminį. Svarbus ir edukacinis momentas – tam, kad gaminiai būtų atspausdinti, prieš tai specialia programa reikia sukurti brėžinį.
„Iš pradžių 3D spausdintuvai buvo siejami su pramone ir kainavo gerokai daugiau, o maždaug 2013 m. technologija pradėjo pigti ir tapo prieinamesnė platesnei visuomenės daliai. Todėl nusprendėme, kad toks gaminys galėtų dominti tiek mokymo įstaigas, tiek pavienius kūrėjus. Taip pat – verslus, kurie prieš pradėdami serijinę gamybą 3D spausdintuvu galėtų pasitikrinti brėžinį, gaminio matmenis. Tačiau pradėję bendradarbiauti su pirmaisiais gamintojais susidūrėme su problema – technologija tuo metu buvo per sudėtinga žmonėms, neturintiems inžinerinio išsilavinimo. Tai buvo komponentų kratinys – net mūsų inžinierius pirmąjį spausdintuvą surinkinėjo ilgiau nei dieną. O tam, kad įrenginys pradėtų tinkamai veikti, prireikė dar daugiau nei savaitę trukusio kalibravimo“, – sako T. Kavaliauskas.
D. Džiugas pažymi, kad per šiuos metus išspręsta ne viena technologinė problema: šiuolaikiniai spausdintuvai savo darbą gali pradėti praėjus maždaug valandai nuo išpakavimo – surinkti įrenginį pakanka vos 15 min., o ir kalibravimo procesas vyksta automatiškai. Klausimų nebekelia ir spausdinamų produktų kokybė, kuri per šį dešimtmetį pakilo į kitą lygį. Jei anksčiau būdavo nusiskundimų dėl tikslumo ar spausdinamų formų atkartojimų kokybės, šiandien tokių pastabų pirmaujantys gamintojai sulaukia vis mažiau.
„Gero ir patikimo gamintojo atradimas buvo vienas didesnių iššūkių. Vos atsiradus šiai technologijai, daug gamintojų nesėkmingai bandė sieti savo veiklą su šia sritimi. Įsitvirtino tik keli stipriausi, su vienu jų – „Creality“ – ėmėme bendradarbiauti. Gamintojas įvertino mūsų profesionalumą ir tapo ne tik mūsų partneriu, bet ir suteikė oficialaus „Creality“ gamintojo atstovo Lietuvoje bei Baltijos šalyse sertifikatą. Pirmaujantys gamintojai ne tik užtikrina pačių spausdintuvų ir jais kuriamų gaminių kokybę, gerą aptarnavimą, bet ir turi papildomų naudų. Pasaulyje pripažintas prekės ženklas turi didelę vartotojų bendruomenę, kuri nuolat diskutuodama tarpusavyje atsakinėja į klausimus, dalinasi savo įžvalgomis, kaip gaminiai dar labiau galėtų būti tobulinami“, – teigia pirkimų vadovas.
Spausdina tai, ko negali nusipirkti
Anot D. Džiugo, tiek patrauklus kainos ir kokybės santykis, tiek ir technologijos paprastumas lemia tai, kad 3D spausdintuvai tampa prieinamesni vis platesnei visuomenės daliai.
„Vienas svarbiausių 3D spausdintuvų privalumų – jie leidžia pasigaminti tai, ko nusipirkti nėra galimybių. Pavyzdžiui, detalės, kurių serijinė gamyba nutraukta. Visai neseniai tuo pasinaudojo ir mūsų kolega – pametęs vandenlentės peleką, kurio prekyboje nebėra, naują tiesiog atsispausdino“, – pasakoja D. Džiugas.
Jam antrina T. Kavaliauskas, sakydamas, kad net ir nebrangiais šiuolaikiniais 3D spausdintuvais sukuriami gaminiai yra gerokai kokybiškesni. Tam daug įtakos turi platesnis spausdinimo žaliavų asortimentas.
„Anksčiau dominavusį dviejų tipų plastiką šiandien keičia itin platus įvairių medžiagų pasirinkimas. Iš inovatyvių žaliavų atspausdinti gaminiai gali atlaikyti dideles apkrovas, temperatūrinius skirtumus, pagal poreikį būti elastingi. Taigi, 3D spausdintuvų universalumas tik didėja: jie gali būti naudojami tiek automobilių dalims, tiek radijo bangomis valdomų modeliukų variklio turbinoms spausdinti“, – teigia pašnekovas.
D. Džiugas svarsto, kad tolimesnėje ateityje 3D spausdintuvai turės reikšmingą vaidmenį tiek medicinoje, tiek maisto pramonėje: „Jau dabar atsiveria galimybės šia technika gaminti protezus, vis garsiau kalbama apie maisto ir net organų spausdinimą – žinoma, tos idėjos dar nėra ištobulintos, tvarios ir kol kas negali būti pristatytos visuomenei. Bet neabejojama, kad tokios galimybės atsivers ateityje. O kalbant apie buitinius 3D spausdintuvus, jie greičiausiai kiekviename namų ūkyje taps tokie pat įprasti kaip rašaliniai ar lazeriniai.“